Lietuvos meno kūrėjų asociacija | Lietuviškoji Europa: trys tapatybės (II)

Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai

DATA: Regionų Europa ir valstybinis tautiškumas Regioniškumo tapatybė yra vienas iš trijų identifikuotų lietuviškojo europietiškumo modelių1. Šioje tapatybėje suvereni valstybė yra pagrindinis tautos gerovės garantas. Siekiant užtikrinti šią gerovę bei stiprinti Lietuvos valstybingumą, būtina paisyti geopolitinės valstybės padėties, skatinančios sudaryti ir palaikyti eurųpos tarpininkas rytų eurųpai suverenumą garantuojančias regionines sąjungas.

Kita vertus, pati Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai suprantama kaip išskirtinis regionas, turintis ilgą valstybių bendrabūvio istoriją, o šiuo metu jai priklausančių valstybių susitarimai turi užtikrinti taiką ir saugumą. Dabartinė ES Lietuvai reiškia darinį, kurio pagrindai buvo padėti dar prieš Eurų opcionų brokeriai į ją įsijungiant.

Kita vertus, ES kaip saugumo siekianti sąjunga Lietuvos valstybingumui yra ypač svarbi dėl pastovumo, vertybių bei keliamų tikslų. Stojimas į ES šiuo požiūriu reikštų tam tikro valstybės patikimumo slenksčio peržengimą.

Naršymo meniu

Lietuviškoji tapatybė šiame lietuviškosios tapatybės modelyje numano politinę tautą, kuri kiekvienoje epochoje sukuria savitą valstybės pavidalą. Jos tapatybės pagrindas yra valstybės idėja, grįsta tam tikromis pilietinėmis bendruomeninėmis vertybėmis, kurias verta branginti, dėl jų kovoti ir jas ginti.

eurųpos tarpininkas rytų eurųpai kas yra dvejetainis variantas mokymas

Europa šioje kultūrinėje-pilietinėje tautos savivokoje svarbi kaip turinti ilgą pilietiškumo tradiciją, sukūrusi geros valstybės modelių. Vis dėlto nepamirštama, kad ir Lietuva turi savą pilietiškumo tradiciją, kurią valstybinė tauta kūrė pagal savo būdą ir patirtį.

Todėl geroji Lietuvos valstybingumo praktika, kurios pavyzdžių galima aptikti praeityje, yra ne mažiau svarbi atrama plėtojant dabartinę valstybę ir jos praktikas nei gerieji dabartinės Vakarų Europos eurųpos eurųpos tarpininkas rytų eurųpai rytų eurųpai. Vytautas Didysis tarp Rytų ir Vakarų Ryškiausią šio santykio su Europa pavidalą aptinkame Vytauto Didžiojo įvaizdyje ar kulte, koks jis buvo suformuotas tarpukario Lietuvoje minint jo mirties metų sukaktį metais2.

Čia nesigilinsime į tai, kiek tas Vytauto Didžiojo įvaizdis atitiko istorinę asmenybę ar kokiame istoriniame kontekste jis buvo įtaisytas. Daug svarbesni yra pabrėžiamieji Vytauto bruožai, kurie buvo aktualūs bei leido išreikšti tam tikrus tapatybės lūkesčius. Gausiuose mirties sukakčiai paminėti skirtuose leidiniuose bei Vytauto laikų įvykių ir jo biografijos atpasakojimuose pabrėžiami kunigaikščio nuopelnai. Vytauto asmenybės veiklos perspektyvoje karalius Mindaugas težengęs vieną žingsnį, mėginęs Lietuvą apkrikštyti pagal lotyniškąsias apeigas.

Tačiau vėliau nuo lotyniškosios krikščionybės buvo ne kartą atsimetama į pagonybę arba pereinama į bizantinį tikėjimą. Vytautas galutinai užbaigęs šį Lietuvos svyravimą tarp Europos ir Rytų bei atgręžęs Lietuvą į Vakarus.

Europa nebėra autentiškąją lietuviškąją tapatybę griaunanti priešiška jėga, o kultūrinis ir civilizacinis krikščioniškąja prasme vienetas, kuris ne paneigia, o turtina tapatybę. Vytauto atliktas Lietuvos atgręžimas į Vakarus vertintinas kaip identifikuotas civilizacinis lūžis, kai Lietuva peržengia Europos slenkstį.

Politine prasme Vytautas vaizduojamas kaip sumanus valdovas, lygus kitiems valdovams Vakaruose bei kaip pranašesnis įtvirtinantis savo dominavimą Rytuose. Vytauto asmenyje tarsi atsispindi vakarietiškosios civilizacijos pranašumas prieš rytietiškąją.

KULTŪROS TEKSTŲ BAZĖ

Vytautas veikęs kaip lygus tarp lygių, gebėjęs kelti sąlygas kitiems Europos vadovams, oriai bendravęs su popiežiumi ir nenusileidęs dalykuose, kurie lietę Lietuvos interesus Pabrėžiamas jo politinio veikimo mastas, aprėptis bei didybė. Rytuose Vytautas įtvirtina dominavimą bei užsitikrina Lietuvai geopolitinį stabilumą.

užsidirbti pinigų iphone maz bu pas brokerius baravykus

Antai Konstantinopolio imperatoriui paprašius pagalbos prieš turkus ir Vytautui jiems pagrasius, šie nurimę Reikšmingas Europai jis buvęs dar ir todėl, kad sulaikęs totorių įsiveržimus Tarpukario Lietuvoje kurtą Vytauto Didžiojo vaizdinį paaiškina anuomet populiarios Stasio Šalkauskio idėjos apie rytietišką ir vakarietišką lietuviškosios tapatybės pradus. Kultūriniuose ano meto aptarimuose kultūros plėtros tikslai buvo tiesiogiai eurųpos tarpininkas rytų eurųpai su tuo, kas vadinta tautos dvasios potencialu.

Todėl Šalkauskio apmąstymuose Lietuvos tautinei kultūrai keliamas uždavinys yra Vakarų ir Rytų, germanų taip pat — ir lenkų ir slavų, kultūrų ar civilizacijų sintezė.

  • Lietuvos meno kūrėjų asociacija | Lietuviškoji Europa: trys tapatybės (II)
  • Извини, мама, но я думаю, чувство беззащитности, которое испытывает Никки, больше связано с отсутствием Роберта, чем с появлением Мариуса.

  • Kur užsidirbti pinigų lažyboms

Tai yra galima, nes pačios tautos savasties esama dviejų šaltinių: rytietiško, pasireiškiančio instinktų, jausmų, vaizduotės stiprumu, polinkiu į eurųpos tarpininkas rytų eurųpai, ir vakarietiško, pasireiškiančio per laisvę, aktyvumą, protą, valią, gėrio ir blogio, idealo ir tikrovės skirtumą Vytautas tarpukariu ir vaizduotas is kaip politikas, savo veikloje realizavęs šią skirtingų pradų sintezę.

Jis įvedė pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų, taip tapo pripažintu lyderiu vienoje ir kitoje pusėje bei garantavo gerovę Lietuvai. Stačiatikių ir Katalikų Bažnyčių sujungimas minimas kaip jo nerealizuotas projektas.

Jis kultūriškai dvasinėje eurųpos eurųpos tarpininkas rytų eurųpai rytų eurųpai irgi atspindi sintezės idėją.

Vytautas veikla nebuvusi patenkinti jo kaip valdovo ambicijas. Jis viską daręs gindamas Lietuvos interesus, siekdamas stiprinti jos valstybingumą ir suverenitetą, pagal esamą geopolitinę situaciją kurdamas saugią ir palankią aplinką Lietuvai vystytis. Tai idėja, ypač aktuali tarpukario savivokai. Ji netiesiogiai atskleidžia, kad Vytautas nutiesęs kitoniškus kelius į Europą: ne per Lenkiją, o surastu savitu ir savarankišku keliu.

Gebančiam kaip lygiam kalbėtis su Europos lyderiais Vytautui nebereikia lenkiškųjų giminaičių tarpininkavimo. Šia prasme Lenkija eurųpos tarpininkas rytų eurųpos tarpininkas rytų eurųpai išskirtinę Lietuvai politinę bei kultūrinę svarbą, likdama viena valstybių, su kuriomis reikia derėtis dėl Lietuvos interesų.

Europietiškumas šioje perspektyvoje yra civilizacinis laukas, kuriame lietuviškumas gali pilnai skleistis, drauge išlaikydamas savitumą. Vytauto veiklos vaizdinyje jo gebėjimas tartis ar kovoti, blaiviai vertinti Lietuvą supančią politinę aplinką, sudaryti įvairiausio pobūdžio regionines taikos sąjungas eurųpos tarpininkas rytų eurųpai susitarimus ar kitais būdais užtikrinti Lietuvos saugumą yra labai svarbus.

Tačiau jo užmojis siekia daugiau nei vien sąjungos, sudaromos idant Lietuva kaip maža valstybė išliktų. Vytautas simbolizuoja Lietuvos politinius gebėjimus būti greta kitų Europos tautų, savitai veikiant įsitvirtinti Europoje, tapti krikščioniškų politinių bendrijų klubo nare.

Geopolitinis saugumas ir suverenumas Toks Vytauto Didžiojo vaizdinys leidžia atskleisti savitą lietuviškosios savivokos tipą, kuris grįstas realistiniu valstybės geopolitinės padėties vertinimu bei yra vedamas rūpesčio dėl valstybės išlikimo. Net jei tokio tikslo galutinai pajungti tautas ir būta nors jis nebuvo realizuotasdarinys, apie kurį kalbame, daug labiau primena realizuotą saugumą garantuojančią kaip laikyti kriptovaliutą. Tiesa, iš jos galėjo kilti imperija, tačiau ji galėjo ir susilpnėti bei irti, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai eurųpos tarpininkas rytų eurųpai tiesų ir įvyko.

Euròpos istòrija Europos sąvoka Europa niekada nesudarė vieno politinio ar kultūrinio vieneto, kuris apimtų ją visą, bet jos valstybių geografinės padėties, religijos, kultūros, politinių idėjų, ūkio bei technikos raidos sąveika, valstybių jūrinė ekspansija ir gebėjimas asimiliuoti spartino savitą regiono istorinę raidą. Senovės Graikijoje, Homero ir Hesiodo kūriniuose, Europos sąvoka, kuri įvardijo geopolitinį vienetą, ilgainiui tapo Vakarų sinonimu.

Lietuvos geopolitinė padėtis Vytauto laikais, tarpukariu bei šiandien lemia, kad susiduriama su panašiomis problemomis, kylančiomis dėl buvimo tarp Rytų ir Vakarų. Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai Vytauto, valdančio dideles teritorijas ir darančio įtaką visos Europos politiniams procesams, vaizdinys tarpukario Lietuvoje buvo idealas, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai realią situaciją: maža Lietuva daug labiau yra veikiama išorės ir geopolitinių veiksnių nei pati juos gali veikti.

Šią situaciją Šalkauskis m. Juo labiau kad ir Europa anuomet toli gražu nepriminė į taiką orientuotos sąjungos, buvo aiškiai jaučiamas nestabilumas ir krizė.

Tarpukario eurųpos tarpininkas rytų eurųpai mąstymuose buvo plėtojamos įvairios Lietuvai saugumą bei ilgalaikį suverenumą garantuojančių lygiaverčių sąjungų idėjos. Šių sąjungų vaizdinius grindžianti mintis buvo sutelkti panašius geopolitinius klausimus keliančias šalis, taip sustiprinant jų saugumą Rytų ir Vakarų atžvilgiu.

Lietuvos geopolitinė situacija lemia, kad valstybės saugumo problema išliks visuomet aktuali. Kita vertus, klausimas apie saugumą negali būti atsietas nuo klausimo apie valstybės suverenumą. Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai yra pagrindas kelti saugumo klausimą, o ne atvirkščiai.

Sovietmečio patirtis aiškiai liudija, prie kokių vertinimų gali nuvesti požiūris, kai suverenumas pajungiamas saugumui. SSRS skelbėsi garantuojanti saugumą ir taiką. Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos komunistų buvo nuosekliai aiškinamas kaip didesnio saugumo Lietuvai garantas.

Kaip m. Nepaisant tokių peraiškinimų, sovietinis vidinis saugumas nebuvo remtas valstybių suverenumu: jos buvo administraciniai, bet ne politiniai vienetai. Idėja apie suverenų politiškumą buvo trinama pasitelkiant ir plėtojant tautos be valstybės ar grynai etninės tautos vaizdinius.

Civilizacinė Lietuva

Lietuvos politinio valstybingumo istorijoje buvimas Sovietų Sąjungoje reiškia suverenaus valstybingumo tradicijos pertrūkį. Buvimas sąjungose kaip suverenumo garantas buvo pat­virtintas noru bei realybe tapusiu stojimu į ES, NATO, kitas organizacijas.

Ir šiandien saugumo klausimų tyrėjai mato, jog į ES įstojusiai Lietuvai naudinga aktyviai dalyvauti ir kitose sąjungose.

Saugumo ir suverenumo klausimai yra taip glaudžiai susiję, jog priklausymas eurųpos tarpininkas rytų eurųpai kuriai į saugumą nukreiptai sąjungai kels klausimą apie tai, ar jai priklausančios valstybės yra suverenios bei skatins ieškoti suverenumo apibrėžčių.

  • Civilizacinė Lietuva | Post Scriptum
  • Užsidirbti pinigų savo svetainėje
  • Pasirinkimo laiko vertė
  • Turbo treniruotės galimybė
  • И даже странным образом радовался тому, что его кратковременная память будет стерта октопауками.

  • Rytų Europa – Vikipedija

Vis dėlto, kaip bus aptarta toliau, atsakymus į suvereniteto klausimą galima rasti pirmiausia valstybės pilietinėje tapatybėje. Suvereniteto klausimas kyla ir kils dabartinėje Lietuvoje, kadangi geopolitinės sąjungos, į kurias Lietuva įsijungia, yra vienaip ar kitaip susijusios su viena pagrindine jas orientuojančia sąjunga — ES. Ši situacija iš esmės skiriasi nuo tarpukario situacijos, kai Europa buvo eurųpos tarpininkas rytų eurųpai kultūrinis nei politinis orientyras.

Saugumo perspektyvoje ES yra sąjunga, kurią atradome jau sukurtą.

Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas apskaičiavo, kad Lietuvoje yra geografinis Europos centras.

Šia prasme tarpukario Lietuvos kurtą Vytauto Didžiojo laikų geopolitinį įvaizdį bei Vytauto santykį su Europa daug labiau atitinka dabartinė nei tarpukario Lietuva. Europa šioje lietuviškumo savivokoje pirmiausia yra valstybių politinė sąjunga, besiremianti tam tikra politiškumo tradicija ir praktika. Prisijungti prie Europos politinės sąjungos reiškia perimti europinę politinę tradiciją, europines veikimo taisykles ir politiškumo vertybes kaip savo politiškumo tapatybę.

dvejetainių opcijų signalų tiekėjai dvejetainių opcijų signalai pagal spalvą

Bendradarbiavimą, o ne karą garantuojanti sąjunga kartu reiškia, jog toks politiškumas pastatytas ant kultūriškai gerų vertybinių pamatų. Šie pamatai Vytauto europietiškumo atveju yra krikščioniški. Todėl ir politiškumas, kurį perima Vytauto valstybė, yra krikščioniškas politiškumas, atsiskleidžiantis kaip pranašesnis už pagonišką, jau išsėmusį savo politines galimybes.

Lietuvių tauta, kūrusi savo valstybingumo eurųpos tarpininkas rytų eurųpai, tampa krikščionių tauta, į savąjį politiškumą integruodama europietiškąjį. Santykyje su dabartine ES lietuvių tauta tampa europinio pavidalo demokratine tauta. Žvelgiant ne vien iš geopolitinės ar geografinės, bet ir iš tapatybės perspektyvos, pagal keltus tikslus bei istoriškai pasireiškusias pastangas rasti sąjungininkų, Lietuvą galima priskirti keliems regionams vienu metu. Tai — trijų Baltijos valstybių regionas; Šiaurės šalių, įskaitant ir tris Baltijos valstybes, regionas; vadinamasis LDK regionas, išplėstas apimant posovietines valstybes, įskaitant Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją ir kitas; Vidurio Europos regionas bei specifinis Lenkijos ir Lietuvos regionas — dėl bendros istorijos.

Visi šie regionai vienu ar kitu pavidalu atsispindėjo posovietinėse Lietuvos politinėse kultūrinėse vizijose ir veiksmuose.

Jei susiklostytų kitos geopolitinės aplinkybės ir ES nebūtų tapusi tokiu svarbiu regiono traukos centru, veikiausiai visai kitą prasmę įgautų ir kitų galimų sąjungų radimasis bei kryptys. Vėlesnis savęs priskyrimas posovietinei erdvei atliepia pastangas pačiai tapti tiltu šioms šalims gręžiantis ir judant į Europą. Sovietmečio pabaigoje jų patirtis bei situacija pernelyg skyrėsi, kad galėtų tapti artimiausiomis partnerėmis ieškant bendrų tiltų į Europą.

Lietuva šiose są­jungose užima vieną iš trijų galimų vaidmenų: kaip ieškanti tilto į Europą, kaip einanti juo, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai kaip kitiems esanti tiltas į Europą. Baltijos šalių regioninė vienybė formavosi dar Lietuvai priklausant Internetines uždarbio programas bei reiškėsi siekiu ištrūkti iš šios sąjungos, tai yra drauge ieškoti tiltų į Europą. Buvo aiškiai suprantama, kad trims tai gali pavykti lengviau nei vienam.

Pasiekus šį tikslą, ar net dar tik judant iki jo, buvo iškeltas kitas — įstoti į Europos Sąjungą. Jau Baltijos kelyje buvo reiškiama idėja dėl krypties Europos link.

Ji buvo išreikšta ir lakiame m. Būta idėjos ir apie trijų Baltijos šalių federaciją, numatančią bendrą užsienio politiką, prie kurios ilgainiui prisijungtų ir Kaliningrado sritis. Vytautas Landsbergis m. Tuo metu šių šalių bendradarbiavimas bei tikslai buvo lyg Mažoji Europa, kol šios šalys dar nebuvo priimtos į Europos politinę sąjungą. Baltijos šalių vienybė susilpnėjo paaiškėjus, kad įstojimui į ES šis bendradarbiavimas nėra būtinas.

Tai nulėmė m. Estija buvo įvardyta kaip lyderė ir nenorėjo laukti kitų dviejų šalių. Neabejotina, kad tai nepanaikino trijų šalių bendradarbiavimo, tačiau jo pagrindas prarado pagrindinę prasmę. Jų gyvenimo būdo eurųpos tarpininkas rytų eurųpai nuostatų perėmimas reikštų ir lietuvių europėjimą.

The West - ContraPoints

Bendrumo su Šiaurės šalimis atradimas nėra naujiena. Kiek tai Baltoskandijai susidaryti yra tikroviškas pagrindas? Šalčius Šiaurės šalis irgi suvokė kaip karine prasme neagresyvias ar net siekiančias visiško nusigink­lavimo kaip Danija. Vis dėlto šis regionas labiau sietinas ne su LDK, o su posovietine erdve, su ES nepriklausančių eurųpos tarpininkas rytų eurųpai šalių grupe, kurių buvimas ES padidintų Lietuvos saugumą.

Drauge tai yra ir Europos saugumo, ar net europietiškumo plėtimas siekiant, kad neeuropinis regionas politine prasme taptų Europa, o Lietuva jau būtų ne Europos kraštine, o vidine šalimi. Šio regiono sąjungos turi trumpesnę ar ilgesnę istoriją, priklausančią nuo siekiamų tikslų. Antai m. Su tilto į Europą vaidmeniu susiję ir kiti Lietuvos politinio solidarumo pareiškimai demokratiniams judėjimams Ukrainoje ir Gruzijoje. Lietuva visada išliks potencialus tiltas į Europą Baltarusijai ar net Rusijai.

Prezidentas Algirdas Brazauskas m.

Rytų Europa

Lietuvą ištikusias istorines negandas aiškino kaip Rytų ir Vakarų konflikto pasekmes. Taip suprastas tarpininkavimo apibrėžimas ano meto kontekste galėjo paprasčiausiai reikšti vien tikslą palaikyti ir vystyti plačius ekonominius ryšius bei optimizmą dėl politinio Rusijos demokratėjimo. Iš tiesų, jei Europa matoma kaip geopolitiškai esanti Europos centre, tuomet Europą Lietuva aptiks ne tik atsigręžusi į Vakarus, bet ir į Rytus. Lietuviškoje savivokoje toks platus Europos apibrėžimas yra veikiau išimtis nei taisyklė.