Unijų raidos koncepcija - LKUNA : LKUNA

Finansinių galimybių koncepcija, Finansinio švietimo koncepcija

Unijų raidos koncepcija Unijų raidos koncepcija m. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba nutarimu Nr.

kas yra dvejetainiai opcionai dvejetainių opcionų platforma

SV-S sudarė darbo grupę Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projektui parengti toliau — Darbo grupė. Lietuvos kredito unijų narių asociacija LKUNA teikia pasiūlymus ir jų pagrindimą dėl kredito unijų veiklos teisinio reguliavimo koncepcijos. Narystė kredito unijose Lietuvoje siekia kiek daugiau nei tūkst.

Verslo finansavimo galimybės - Darbo birža: parama ir galimybės verslui

Visuomenės pasitikėjimas kredito unijomis yra menkas nesiekia 10 proc. Eurų nepastovumo indeksas banko ekspertų metais atlikta kredito unijų finansinių galimybių koncepcija analizė atskleidė, kad šio sektoriaus raida nebuvo tvari.

Esama kredito unijų reguliavimo sistema neužtikrino tinkamų paskatų dalyvauti demokratinio valdymo principu vienas narys — vienas balsas pagrįstoje finansinių galimybių koncepcija unijų veikloje. Lietuvos banko ekspertų nuomone, problemų kredito unijų sektoriuje kilo dėl pernelyg sparčios jų plėtros, nepakankamos kai kurių unijų vadovų kompetencijos ir trūkstamų ekonominių paskatų nariams dalyvauti valdyme, kurios būtų ribojusios rizikingą unijų veiklą.

Šis projektas — vienas finansinių galimybių koncepcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinių darbų, skirtų Lietuvos kapitalo rinkų plėtros skatinimui išplečiant alternatyvių finansavimo šaltinių spektrą. Šiuo bendru Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir EBRD projektu bus sukurta teisinė bazė naujiems instrumentams, į kuriuos galės investuoti instituciniai investuotojai, taip pat išplėstos alternatyvaus finansavimo galimybės. Tikimasi, kad tai padidins finansų rinkų efektyvumą, o kartu ir ilgalaikio augimo perspektyvas. Įstatymo projektą numatoma parengti dar šiais metais, o jų priėmimas planuojamas aisiais.

finansinių galimybių koncepcija Ekspertai pastebėjo, kad kredito unijų Lietuvoje teikiamos finansinės paslaugos nėra išskirtinės, tačiau tarp tam tikrų klientų, ypač šalies regionuose, jos papildo gyventojams prieinamų finansinių paslaugų spektrą ir didina konkurenciją rinkoje. Neatsakinga kai kurių kredito unijų kreditavimo politika, prastas rizikos valdymas ir netinkamas vadovavimas lemia neveiksnių paskolų augimą ir reikšmingus turto nuvertėjimo nuostolius.

Finansinių galimybių koncepcija vertus, analizuojant kredito unijų veiklą ir rekšmę kitose šalyse akivaizdu, kad kredito unijos daro didžiulę įtaką valstybių ekonominiams-soacialiniams procesams. Naujausiuose Kanados, JAV, Airijos tyrimuose kredito unijų, kooperatiniais principais grįstų finansų įstaigų veikla neatsiejama nuo valstybės ekonominės, socialinės politikos efektyvumo.

LKUNA nuomone, galima pritarti visoms Lietuvos banko ekspertų pastaboms dėl menko kredito unijų veiklos efektyvumo, tačiau būtina išskirti ir kitas svarbias priežastis, nulėmusias susiklosčiusią situaciją, taip pat svarbu atskleisti kredito unijų reikšmę valstybės ekonominiams socialiniams procesams.

LKUNA nuomone, kredito unijų veiklą būtina analizuoti ne tik per jų reguliavimo, kapitalo ir savivaldos problemas, bet svarbu įvertinti kredito unijų potencialą pozityviai veikiant valstybės ekonominius ir socialinius procesus — mažinant visuomenės socialinę atskirtį, didinant finansinę įtrauktį.

Lietuvos gyventojų finansinė inegracija ir paslaugų prieinamumas Atskirai verta apžvelgti geruosius kredito unijų veiklos pavyzdžius bei atskleisti jų veiklos įtaką sprendžiant socialinės ir finansinės kokios idėjos uždirba pinigus problemas.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Naujausi Airijoje atlikti kovos su skurdu agentūros tyrimai atskleidžia svarbų kredito unijų vaidmenį įgyvendinant valstybės ekonominę socialinę kur investuoti į kriptovaliutą. Efektyvi kredito unijų veikla turi reikšmingos įtakos mažinant, skurdą, socialinę, finansinę žmonių atskirtį. Mažinant skurdo lygį itin efektyvi yra tradicinė kredito unijų veikla, kuomet unijos teikia paslaugas vidutines ir mažas pajamas finansinių galimybių koncepcija asmenims, inicijuoja efektyvias, inovatyvias priemones, didinančias finansinį raštingumą, dalyvauja mikrokreditavimo veiklose.

Kredito unijos, kurių veikla grįsta narystės, dalyvavimo, savivaldos principais, yra suinteresuotos bendruomenių veikla bei jos narių ekonomine gerove.

Kooperatiniai veiklos principai skatina unijas domėtis savo narių interesais, vystyti bendruomenes, skatinti ir remti jų nariams svarbias finansinio raštingumo, verslumo iniciatyvas ir siekti nario ekonominės gerovės. Lietuvos vartojimo paskolų bei verslo paskolų rinkos analizė leidžia teigti, kad mūsų šalyje finansinė įtrauktis menka, o vartojimo paskolų bei paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui prieinamumas ribotas.

Ministerija ruoš atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose koncepciją

Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje dominuoja komerciniai bankai. Iš pirmo žvilgsnio septyni mažmeninės bankininkystės paslaugas teikiantys bankai turėtų užtikrinti pakankamą konkurenciją ir finansinių paslaugų pasirinkimą bei prieinamumą, tačiau finansinių paslaugų prieinamumas išlieka didele problema.

Antai, kasmet besiplečianti vartojimo kreditų arba greitųjų kreditų bendrovių, teikiančių itin finansinių galimybių koncepcija vartojimo kreditus, veikla rodo, kad finansinės paslaugos šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų yra menkai prieinamos. Lietuvos banko duomenimis, metų pabaigoje vartojimo kreditų bendrovės išdavė beveik finansinių finansinių galimybių koncepcija koncepcija.

Palyginti su metais, kreditų portfelis išaugo ,26 mln. Lt, arba 16,67 proc. Vidutinė svertinė bendros mažojo vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu pajamų internetu įvertinimas proc. Per dvejus metus buvo išduota daugiau kaip 1,5 mln. Didėjantis brangių paskolų negalinčių grąžinti žmonių skaičius didina socialinę atskirtį ir skurdą. Nepatenkinama situacija matyti analizuojant finansinių paslaugų prieinamumą smulkiam ir vidutiniam verslui.

Lietuvos pramoninkų atstovų teigimu, paskolų portfelius bankuose augina didelės eksportuojančios įmonės, o mažesniam ir itin smulkiam verslui pasiskolinti beveik neįmanoma. Bankai vengia skolinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nedideliems verslo projektams. Šių duomenų analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje finansinė įtrauktis menka, yra didėjantis brangių vartojimo kreditų populiarumas, menkos galimybės skolintis mažoms ir vidutinėms įmonėms, verslą pradedantiems ir plėtojantiems žmonėms, kas rodo menką finansinį visuomenės išprusimą ir ribotą finansinių paslaugų prieinamumą.

Apibendrinant galima teigti, kad efektyviai valdomos unijos yra svarbios ekonominių, socialinių procesų dalyvės, prisidedančios prie visuomenės gerovės kūrimo, žmonių finansinės integracijos finansinių galimybių koncepcija priešingai — neefektyviai veikiančios unijos tampa našta visuomenei. Lietuvos kredito unijų identitetas tapatybė ir pasaulinės tendencijos Galima sakyti, kredito unijos Lietuvoje iš esmės neturi aiškios tapatybės bei misijos, kuri atlieptų pasaulines kredito unijų judėjimo tendencijas.

Esama teisinė aplinka bei licencijavimo ir priežiūros praktika lemia tai, kad daugelis kredito unijų savo veikla iš esmės dubliuoja satoshi gauti arba investicinius bankus, menkai įtraukia savo narius į unijos valdymą, yra uždaros, nedalyvauja bendruomenių veikloje.

Kredito unijos iš esmės nevykdo savo misijos — didinti finansinių paslaugų prieinamumą, finansinę įtrauktį integracijąmažinti finansinę ir socialinę atskirtį.

2012 – 2016 FINANSINIO

Dauguma unijų veikia nuostolingai, prisiima finansinių galimybių koncepcija riziką, todėl iš esmės negali kurti vertės bendruomenei. Kredito unijos iš esmės nedalyvauja diskusijose dėl valstybės socialinės-ekonominės politikos, iš esmės nedalyvauja ugdant visuomenės finansinį išprusimą. Unijų poveikis finansinių paslaugų prieinamumui, verslumo skatinimui nėra akivaizdus.

Kredito unijos vangiai įsitraukia į bendruomenių reikalus, vengia prisiimti socialinę atsakomybę, kuri būdinga pasauliniam kredito unijų judėjimui. Kredito unijų savivalda ir priežiūra Lietuvos bankas, prižiūrintis unijų veiklą ir naudodamasis plačia finansinių galimybių koncepcija, per pastarąjį dešimtmetį taikė kontraversiškus priežiūros sprendimus.

Galima teigti, kad kai kuriais atvejais šios priežiūros ir veiklos reguliavimo priemonės buvo nenuoseklios, spontaniškos. Viena vertus, visoms veikiančioms kredito unijoms licencijas išdavė ir jų priežiūrą vykdė Lietuvos bankas, todėl kelia nuostabą metų laikotarpiu netikėtai prasidėjusi intensyvi kredito unijų veiklos ribojimo ir diskreditavimo kampanija. Priežiūros spontaniškumą ir nenuoseklumą rodo tai, kad iki m.

Tuo tarpu — metų laikotarpiu Lietuvos bankas pradėjo diegti visuotinas, agresyvias rizikos valdymo priemones, kurias lydėjo intensyvi komunikacijos kampanija. Visoms be išimties kredito unijoms padidinti rizikos valdymo normatyvai, padidinta administracinė našta, apribota finansinių galimybių koncepcija unijų galimybė teikti finansines paslaugas, o komunikaciją lydėjo neigiamos informacijos srautai ir apibendrintos išvados. Pasitikėjimas kredito unijomis krito iki rekordinių žemumų.

Šiame unijų raidos etape priežiūra turėtų pasitarnauti ilgalaikiam unijų veiklos tvarumui, užtikrinti palankias sąlygas kooperatinių finansinių institucijų veiklai. Antai Lietuvos bankas m. Tuo tarpu šis sprendimas mažina unijos galimybes veikti pelningai, riboja finnsinių paslaugų teikimą ir prieinamumą. Padidina paslaugų kaštus.

Lietuvoje kuriamas naujas finansavimo instrumentas, suteiksiantis daugiau galimybių verslui

Padidinti rizikos valdymo normatyvai yra efektyvūs valdant krizes atskirose kredito unijose, kurios patiria kokia kriptovaliuta išaugs kaina, tačiau jie neturėtų būti taikomos sėkmingai finansinių galimybių koncepcija kredito unijoms, nes tokiu atveju sutrikdoma visos sistemos veikla ir priežiūra tampa neefektyvi.

Sankcijos ar poveikio priemonės neturėtų būti visaapimančiomis. Priežiūros institucija naudodamą diskrecija turi remtis proporcingumo, objektyvumo, įstatymų viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, bendradarbiavimo principais. Kredito unijų priežiūra turėtų būti organizuojama įvertinus unijų prigimtį ir valdymo ypatumus bei jų nepaneigti. Priežiūros priemonės neturėtų būti dubliuojamos, taip pat svarbu atskirti pozityvios priežiūros priemones nuo sankcijų ir poveikio priemonių. Unijų priežiūrą šiuo metu galima skirtyti į tris lygius: kai prieiūrą užtikrina unijų savivalda, Lietuvos banko vykdoma priežiūra ir Lietuvos centrinės kredito unijos LCKU vykdoma kvazi priežiūra.

Būtina pastebėti, kad LCKU ir Lietuvos finansinių galimybių koncepcija neretai dubliavo priežiūros veiklas, o pasikeitimas informacija tarp šių institucijų iš esmės nevyko. Lietuvos banko inspektavimo išvadas buvo draudžiama aptarti ir jomis dalintis su LCKU.

augimo variantas yra kaip naudoti tūrį dvejetainėse opcijose

Lietuvos banke buvo panaikintas kredito unijų priežiūros padalinys, nevyko diskusijos dėl priežiūros strategijos ir planų. Toks veiksmų tarp inspektuojančių institucijų nesuderinamumas iš esmės apsunkina unijos veiklą dėl inspektavimo metu tenkančios administracinės naštos, kita vertus minėtų institucijų bendradarbiavimo tradicijų nebuvimas apsunkina efektyvų rizikų valdymą.

Visa tai savo ruožtu stabdo koooperacijos plėtrą ir didina visuomenės finansinę atskirtį. Manome, kad, įstatymuose turėtų būti nustatytos priežiūros ribos bei priežiūros lygiai pačių unijų vykdoma savireguliacija, skėtinių organizacijų vykdoma priežiūra, Lietuvos banko vykdoma priežiūra. Tarp šių lygių institucijų turėtų vykti nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas. Kredito unijų veiklos priežiūra turi būti nuosekli, adekvati, proporcinga ir finansinių galimybių koncepcija.

Kredito unijų veiklos priežiūrai turėtų būti taikomi bendrieji viešojo administravimo principai.

Koncepcijos

Kredio unijų finansinių galimybių koncepcija krizė bei menkas visuomenės pasitikėjimas ir dalyvavimas kelia grėsmę unijų išlikimui Lietuvoje. Kita vertus sėkmingas kredito unijų sektoriaus plėtra galėtų paskatinti pozityvius ekonominius-socialinius procesus. Darbo grupės uždavinys yra parengti tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projektą toliau Koncepcija.

Pagrindinis Koncepcijos tikslas turėtų būti — nustatyti nuoseklią ir tvarią kredito unijų veiklos plėtrą, kuria siekiama didinti finansinių paslaugų prieinamumą, žmonių finansinę įtrauktį finansinę integracijąmažinti socialinę ir finansinę atskirtį.

brokeris nyse poliarinis

Koncepcija finansinių galimybių koncepcija apimti šias sritis: 1. Palanki politinė, ekonominė, teisinė aplinka kredito unijų veiklai; 2. Kredito unijų veiklos priežiūra ir riziką ribojantys normatyvai; 3. Kredito unijų veiklos organizavimo, valdymo ir savivaldos tobulinimas; 4. Pasiūlymai kredito unijų misijai tapatybei Lietuvoje. Palankios politinės, ekonominės, teisinės aplinkos kredito unijų veiklai sukūrimas Didžiojoje Britanijoje vyriausybė m.

Jos yra priešnuodis grobuoniškiems paskolų rykliams arba skolintojams, taikantiems dideles palūkanas. Vyriausybė apskaičiavo, kad šios investicijos į kredito unijas per šešerius metus leis sutaupyti skolininkams iki 1 mlrd.

Lietuvoje skurdo ir finansinės įtraukties problema itin aktuali. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, m. Tai reiškia, kad kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena skurde. Minėta, kad finansinių paslaugų prieinamumo ir finansinės atskirties problemų simptomai yra sparčiai auganti greitųjų paskolų bendrovių veikla, klestinti šešėlinių pinigų rinka bei menkas smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas.

Žmonės, negalėdami pasiskolinti bankuose yra priversti mokėti milžiniškas palūkanas greitųjų kreditų bendrovėms arba privatiems skolintojams. Brangios ir neprieinamos finansinės paslaugos, menka žmonių finansinių galimybių koncepcija integracija didiną žmonių skurdą, lemia didesnę socialinę atskirtį, augina socialines įtampas.

Alternatyva finansinės atskirties mažinimui ir finansinės integracijos didinimui galėtų būti sėkmingai veikiančios kredito unijos, kurios rūpinasi savo narių interesais, suinteresuotos finansų įstaigų socialine atsakomybe.

Tam, kad būtų užtikrinta efektyvi unijų veikla, nepakanka nustatyti reikalavimų unijų valdymui, kapitalui, priežiūrai ir kt. Svarbu sukurti palankią politinę, ekonominę, teisinę aplinką kredito unijų veiklai.

Manome, jog finansų kooperacija turi tapti politinio diskurso objektu, priemone, kuri padėtų mažinti skurdo lygį, socialinę ir finansinę atskirtį, priemone, kuri padidintų finansinę įtrauktį. LKUNA nuomone, Koncepcijoje tikslinga numatyti šias bendrąsias kredito unijų veiklos skatinimo priemones: 1.

Numatyti ir patvirtinti tikslines nacionalines programas, kurios leistų įveikti Lietuvos kredito unijų technologinį atsilikimą, išplėsti finansinių paslaugų ratą. Tam galėtų būti panaudota Europos sąjungos parama bei nacionalinės lėšos. Finansinių galimybių koncepcija kredito unijas į nacionalines socialinės atskirties ir skurdo finansinių galimybių koncepcija programas. Įtraukti kredito unijas į finansinio raštingumo didinimo programų įgyvendinimą. Įtraukti kredito unijas į Nacionalines verslumo skatinimo, jaunimo nedarbo mažinimo programas.

  1. Она вспомнила, какими задушевными друзьями они были на Раме, моменты близости между ними, когда Ричард пропал.

  2. Мы не претендуем на полное понимание всего происходящего вокруг .

  3. Ministerija ruoš atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose koncepciją | viole.lt

Sudaryti sąlygas finansinių galimybių koncepcija unijoms naudotis Europos sąjungos rėmimo programomis, kuriomis siekiama skatinti verslumą, jaunų žmonių užimtumą. Neapmokestinti pelno mokesčiu tos unijų pelno dalies, kuria stiprinamas unijos kapitalas.

Numatyti galimybę kredito unijoms panaudos teise naudotis valstybės ir savivaldybių institucijoms priklausančiomis patalpomis. Išspręsti kredito finansinių galimybių koncepcija statuso problemą.

Pastebėtina tai, kad diskusijose neretai painiojamos ar sutapatinamos sąvokos — kredito unijos ir kooperatiniai bankai. Lietuvoje atsiranda kredito unijų, kurių net 90 proc. Tokios unijos iš esmės neteikia finansinių paslaugų. Dėl šios painiavos finansinių galimybių koncepcija pradinėje diskusijų stadijoje atsiranda nemažai įtampų, spekuliacijų. Mūsų nuomone, labai svarbu pačioje diskusijos pradžioje susitarti, ką laikysime kooperatiniu banku ir ką laikysime unija, o ką laikysime investiciniu banku.

Teisės aktuose siūlome nustatyti, kas laikoma kredito unija, kooperatiniu banku, investiciniu finansinių galimybių koncepcija. Teisės aktuose panaikinti draudimus valstybės tarnautojams ir pareigūnams dalyvauti kredito unijų veikloje. Šiuo metu valstybės tarnybos įstatymas, vidaus tarnybos ir kiti statutai draudžia valstybės tarnautojams ir pareigūnams dalyvauti kredito unijų valdymo organų veikloje. Toks draudimas neproporcingas, skatina unijų uždarumą.

Kredito unijų veiklos priežiūra ir riziką ribojantys normatyvai Tam, kad būtų užtikrinta efektyvi unijų veikla nepakanka nustatyti reikalavimų unijų valdymui, kapitalui, priežiūrai ir kt.

Laisvai prieinamas finansinis švietimas naudingas visai visuomenei, kadangi sumažina finansinės atskirties riziką ir skatina vartotojus planuoti bei taupyti ateičiai, o tai padeda išvengti pernelyg didelio įsiskolinimo. Kiekvieno namų ūkio finansinio stabilumo pagrindas — subalansuotas asmeninių finansų biudžetas. Asmeninių finansų tvarkymas nėra tik pajamų ir išlaidų subalansavimas — tai trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių planų sudarymas ir įgyvendinimas, apsidraudimas nuo galimų neplanuotų išlaidų ar nuostolių, taip pat racionalus turimo ar sukaupto turto paskirstymas.

Šalia to būtina aptarti licencijavimo procedūras, kurios apsaugotų rinką nuo atsitiktinių žmonių ir iniciatyvų, taip pat peržiūrėti priežiūros procedūras, kurios leistų laikų identifikuoti grėsmes, veiklos trūkumus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

Minėta, kad per visą veiklos laikotarpį, unijų veiklą licencijavo, reguliavo ir prižiūrėjo Lietuvos bankas, todėl galima teigti, kad pastarųjų metų unijų veiklos nesėkmes lėmė ne tik neefektyvus valdymas, bet, tikėtina, licencijavimo ir priežiūros spragos.

Kredito unijų priežiūros laikotarpį iki metų galima pavadinti pasyviu laikotarpiu, o nuo metų pradėtos taikyti aktyvios priežiūros tame tarpe — minkštosios galios priemonės. Svarbu, kad taikomos priežiūros priemonės būtų efektyvios, nepagrįstai nestabdytų unijų veiklos, neribotų finansinių galimybių koncepcija paslaugų pasirinkimo. Priežiūros finansinių galimybių koncepcija be kitų turi būti paremta subsidiarumo ir bendradarbiavimo principu, šie priežiūros lygiai neturėtų vienas kito dubliuoti ar paneigti.

Priešingai — kiekvienas priežiūros lygmuo turėtų vienas kitą papildyti ir sudaryti vieningą finansinių galimybių koncepcija unijų veiklos priežiūros sistemą. Teisės aktuose siūlome nustatyti riziką ribojančių normatyvų diferencijaciją kredito unijoms ir kitoms finansų įstaigoms, taip pat unijoms priklausomai nuo jų dydžio.

Įstatymuose siūlome nustatyti veiklos riziką ribojančių normatyvų bazinius nustatymo principus. Šiuo metu Priežiūros institucijai suteikta plati finansinių galimybių koncepcija nustatant veiklos riziką ribojančius normatyvus, todėl susidaro situacijos, kai šie normatyvai taikomi visuotinai tik dėl to, kad vienoje ar kitoje unijoje nustatomi trūkumai. Veiklos riziką ribojantys normatyvai turi būti nustatomi tiek bendrai visoms unijoms, tiek individualiai, pvz.

Veiklos riziką ribojantys normatyvai neturėtų sukurti sąlygų, kai unijos negali konkuruoti rinkoje arba staiga negali teikti tam tikrų paslaugų. LKUNA nuomone, įstatymuose, reguliuojančiuose kredito unijų priežiūrą būtina įtvirtinti principus, kuriais remiantis Priežiūros institucija nustato riziką ribojančių normatyvų reikšmes.

Tai galėtų būti proporcingumo, objektyvumo, subsidiarumo ir bendradarbiavimo principai. Taip pat, Priežiūros instuticija, nustatydama riziką ribojančius normatyvus, visais atvejais turėtų atlikti jų poveikio tiek konkrečiai kredito unijai, tiek visam sektoriui analizę. Teisės aktais nustatyti Priežiūros institucijos diskrecijos ribas. Priežiūros institucijų diskrecija turi užtikrinti pagrįstus, protingus, savalaikius ir proporcingus sprendimus.

Kiekviena priežiūros priemonė turi būti proporcinga ir adekvati. Tokie diskrecijos įgyvendinimo pavyzdžiai prieštarauja priežiūros esmei. Svarbu įstatyme nustatyti ir teisiškai įtvirtinti pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis būtų įgyvendinama Priežiūros institucijų diskrecija. Įstatyme taip pat svarbu nustatyti efektyvius pažeistų teisių gynimo būdus galimybę greitai patikrinti Priežiūros institucijos sprendimų finansinių galimybių koncepcija, nustatyti trumpesnius bylų nagrinėjimo terminus, finansinių galimybių koncepcija su sprendimais, kurie turi esminę įtaką kredito unijos veiklai.

Šiuo metu Priežiūros institucijai nustatytos plačios galios taikyti poveikio priemones, nustatyti rizikos valdymo normatyvus, unijų vadovų kvalifikacijos reikalavimus, nušalinti unijų vadovus, vertinti jų tinkamumą, nustatyti investavimo į vertybinius popierius tvarką ir kt. Teisės aktuose įtvirtinti aiškesnius licencijavimo kriterijus. Priimant sprendimą dėl licencijuos išdavimo svarbu įtvirtinti ne tik formos, bet ir turinio kriterijus.

Minėta, kad licencijas kredito unijų veiklai išduoda Lietuvos bankas, nemaža dalis kredito unijų iš esmės vykdo komercinių, investicinių bankų veiklą, tenkina siaurų grupių interesus.

Šiuo požiūriu kredito unijos įsteigimas neretai atskiroms asmenų grupėms tampa formaliu būdu apeiti Bankų įstatyme numatytą minimalaus kapitalo kriterijų ir, prisidengiant kredito unijų veikla, iš esmės finansinių galimybių koncepcija kaip regioniniams komerciniams bankams.

Neturėdamos pakankamos patirties, tvaraus kapitalo, tokios kredito unijos priverstos vykdyti intensyvią plėtrą surinkdamos gyventojų indėlius ir perdėm rizikingai skolindamos. Tokių unijų finansinių galimybių koncepcija vėliau diskredituoja visą unijų judėjimą. Kredito unijų valdymas ir veiklos organizavimas 1. Kredito unijų savivalda yra esminis kredito unijos veiklos ir valdymo principas.