Kaip tikimybių teorija veikia prekyboje
Turinys
Tai straipsnis iš rašinių ciklo.
Peržiūrėti ciklo turinį Rūšis: Standartinė publikacija Ar visatoje tikrai viską lemia atsitiktinumas? Ilgus amžius svarstę, ar esame sėkmės vergai, vis dar negalime išsiaiškinti ar kosmosas yra prognozuojamas, kaip tikimybių teorija veikia prekyboje valdomas atsitiktinumo. Ramiai, berneli — visi mes esam. Bet ar tikrai? Romeo, nužudęs Tebaldą ir suprasdamas, kad privalo išvykti iš Veronos, nes antraip rizikuoja gyvybe, išreiškė paplitusį Šekspyro laikų kaip tikimybių teorija veikia prekyboje kad visi esame marionetės, kažkokių aukštesniųjų jėgų tampomos už virvelių.
Atsitiktinumas — nekalbant jau apie savarankišką sprendimų priėmimą — vadina menką vaidmenį kosminėje tvarkoje.
Netgi savo prigimtimi atsitiktiniai procesai iš anksto buvo apspręsti. Prieš panaudojant kauliukus lošimui, jie jau seniai naudoti būrimui ir ateities spėjimui.
Senovės mąstytojai manė, kad dievai apsprendžia kauliukų iškritimą; akivaizdus kauliukų ridenimo rezultatų atsitiktinumas buvo kildinamas iš dievybių ketinimų nežinojimo. Keista, bet modernus mokslas iš pradžių to požiūrio pakeisti labai nesistengė.
Izaokas Niutonas kosmose viską siejančius judėjimo ir gravitacijos dėsnius priskyrė dieviškos rankos valdomiems mechanizmui. Žvaigždžių ir planetų judėjimas pakluso tiems patiems griežtiems dėsniams, kaip ir asilo tempiamas vežimaitis.
Šioje suderintoje visatoje kiekvienas poveikis turėjo atsekamą priežastį.
- Tarybinis Studentas, m. sausio 21 d. Nr. () by Vilniaus universitetas - Issuu
- Susipažinkite — tai Martingeilo martingale metodas.
- Realių galimybių metodas yra papildymas
Jeigu niutoniškoje visatoje atsitiktinumui vietos buvo maža, tai ji bent jau suteikė įrankius Visagalio ketinimams nuspėti. Jei būtų žinomi visi su kauliuko ridenimui svarbūs faktai — trajektorija, greitis, paviršiaus šiurkštumas ir t.
Kaip atsitiktinumai valdo pasaulį :: Apie gamtą :: viole.lt
Praktiškai tokia užduotis yra pernelyg sudėtinga. Bet tai rodė, kad atsitiktinumo kaip tokio nėra; tai tiesiog informacijos trūkumo atspindys. Įsitikinimas kosminiu nuspėjamumu paskatino prancūzų matematiką ir fiziką Pierre-Simon de Laplace'ą šimtą metų prieš Niutoną, tarti, kad pakankamai informuotas protas gali numatyti viską, kas nutiks visatoje — ir, žvelgiant atgal, papasakoti viską, kas nutiko, iki pat kosmoso pradžios.
Tai šlovinga ir nerimą kelianti idėja. Jeigu viskas iš tiesų numatoma, tada viskas yra iš anksto nuspręsta ir laisva valia tėra iliuzija?
Kitaip tariant, Romeo buvo teisus. Galbūt taip, sako fizikas Valerio Scaranityrinėjantis atsitiktinumą ir jo ribas Kvantų technologijos centre Singapūre.
- Martingeilas Forex prekyboje | Forex prekiautojo portalas
XIII a. Bet jis taip pat ir apribojo juos.
Skubantiems
Dievas sukūrė žmones nedieviškus, tad privalo būti įvykių sfera, kurios kontroliuoti negalime. Praėjo apie porą amžių nuo Niutono, kai kas nors rimtai ėmėsi abejoti nuspėjamo kosmoso idėja.
Tai buvo chaoso teorijos pradžia. Savo žinomiausiu drugelio sparnų pavyzdžiu — kad drugelio sparnų suplasnojimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase, kaip chaoso teoretikas Edward Lorenz išdėstė m.
Sutapimai ir gyvenimo prasmė: kaip paaiškinti nuostabius atsitiktinumus
Pakankamai sudėtingoje sistemoje, net smulkiausias netikslumas, dirbant ties laikrodžio, barometro ar liniuotės tikslumo riba, ar menkiausia skaičių apvalinimo klaida skaičiavimuose, gali drastiškai pakeisti rezultatą.
Būtent todėl orus prognozuoti yra taip sunku žr. Jos galutinė būklė labai priklauso nuo pradinių matavimų — o idealiai tiksliai pradinių matavimų atlikti neįmanoma. Tad, maži, žmogaus mastelio, sprendimai išties gali daryti įtaką platesniu mastu. Romeo nemalonumus galima atsekti iki pat pradinių sąlygų, dėl kurių jis atsidūrė viename kambaryje su Džiuljeta — ar netgi dar senesnių.
Įsivažiavus, galima būtų atsekti iki laikų, kai mūsų protėviai išlipo iš medžių, kas praktiškai užkirstų kelią žmogaus laisvai valiai.
Taip, pakaušį verčianti pasikasyti mįslė — bet kol kas krapštome tik patį paviršių. Nes, nors gyvename realybėje, kur priežastys lemia prognozuojamą poveikį, pasikapsčius giliau, reikalai veikia visai ne taip. Kvantų teorijavystyta nuo XX a.
Paleidus fotoną į pusiau laidų veidrodį, jis gali perskrieti jį arba atsispindėti: kvantų taisyklės iš anksto to numatyti neleidžia. Leiskite elektronui pasirinkti du plyšelius sienelėje ir jis pasirinks atsitiktinai.
Standartinė publikacija Sužinojote naują žodį — ir jis pradėjo pasitaikyti tai šen, tai ten. Berlyne sutikote seną pažįstamą, kuris šiaip jau gyvena Niujorke. Pagalvojote apie brolį — ir po penkių minučių sulaukėte jo skambučio.
Laukiant, kol vienas radioaktyvus atomas išspinduliuos dalelę, gali tekti laukti milisekundę ar šimtą metų. Toks atsainus požiūris į klasikinį užtikrintumą galėjo netgi lemti mūsų egzistavimą.
Forex – prekybos strategijos, robotai, indikatoriai, pamokos
Kvantiniame vakuume, kuriame kaip tikimybių teorija veikia prekyboje nėra, gali atsitiktinai ir spontaniškai kažką sukurti. Tokios beprasmiškos energijos fluktuacijos gali paaiškinti mūsų visatos atsiradimą.
O štai paaiškinti paaiškinimą jau kebliau. Nežinome, iš kur atsirado kvantų taisyklės ; težinome, kad jų matematika, kylanti iš tikimybių, tiksliai atitinka stebimą realybę. Tai prasideda nuo Schrödingerio lygties, aprašančios kvantinių dalelių kitimą. Tai nėra garantija, kad elektronas bus šioje vietoje kuriuo nors metu. Bet kartojant matavimą, kaskart nustatant sistemą iš naujo, rezultatų pasiskirstymas atitiks Schrödingerio lygties prognozes.
Daugelio neprognozuojamų procesų bendras galutinis rezultatas klasikiniame pasaulyje yra pasikartojantis kaip tikimybių teorija veikia prekyboje prognozuojamas.
D — dieninis skyrius, V — vakarinis skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.
Iš čia — įdomios išvados. Tarkime, jūs norite pereiti per sieną; kvantų teorija sako, kad tai įmanoma. Kiekvienas jus sudarantis atomas, sąveikaudamas gali atsidurti — atsitiktinai — kitoje sienos pusėje. Visų šių tikimybių suma būtų skaudi mėlynė.
Sveiki atvykę į tikrovę. Einšteiną šis tikimybinis požiūris į realaus pasaulio įvykius ypač liūdino, ir jis, kaip žinia, skundėsi, kad tai atrodo, lyg Dievas žaistų kauliukais. Jis spėjo, kad turi būti kažkokia nežinoma informacija, leidžianti iš anksto sužinoti matavimo rezultatą.
Jo idėja nuo to laiko buvo įgyvendinama vėl ir vėl, kaip tikimybių teorija veikia prekyboje, naudojant susijusių fotonų poras. Kvantiškai susietos dalelės kaip tikimybių teorija veikia prekyboje klasikinė kvantų pasaulio savybė.
Martingeilas Forex prekyboje
Sąveikavusios praeityje, dabar dalelės atrodo turinčios bendras savybes — dalelės A išmatavimas nedelsiant paveikia dalelės B matavimo rezultatą ir atvirkščiai. Kokia esmė? Bello bandymo detalės sudėtingos ir subtilios, bet principas primena sportą, kai dvi eksperimentatorių grupės žaidžia pagal skirtingas taisykles. Komanda Alfa taria, kad kvantinė koreliacija vyksta dėl kažkokio slapto apsikeitimo informacija, ir atlieka atitinkamus matavimus.
Tuo tarpu komanda Beta taria, kad koreliacijos materializuojasi atsitiktinai per matavimus. Ir komanda Beta kaskart laimi. Keistosios kvantų pasaulio koreliacijos kyla iš fundamentalaus atsitiktinumo. Ar tikrai?
Įmanoma, kad kvantų teorijos keistenybės vieną dieną gali būti paaiškintos, galbūt kai kurių kitų didžiai godojamų principų sąskaitapavyzdžiui, Einšteino reliatyvumo.
O gal kas sumąstys intuityvesnę, ne atsitiktinumų teoriją, galinčią atkartoti kvantų procentų brokeris prognozes ir iškelti dar stipresnes.
