Realios galimybės įvertinti

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai neprieštaringai bendrosios kompetencijos teismų praktikai — būtent tokiai, jog tokios pat analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.

Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik realios galimybės įvertinti instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus įskaitant Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą Konstitucinio Teismo m.

Šios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje žr. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir realios galimybės įvertinti teismo precedentai pamm investicinis dienoraštis kategorijų bylose realios galimybės įvertinti būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks jurisprudencijos koregavimas nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas visais atvejais turi būti deramai aiškiai ir racionaliai argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose žr.

Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis  su būtinais atitinkamais pakeitimais  aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukels padarinių ateityje, t.

Registruotis Vartojimo paskola Vartojimo paskola kitaip dar vadinama vartojimo kreditas arba vartojamoji paskola yra skirta vartojimo poreikiams tenkinti.

Dėl to realios galimybės įvertinti pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, realios galimybės įvertinti argumentai buvo reinterpretuoti kitoje vėlesnėje byloje, peržiūrėjimo žr.

Nors šalių ginčas yra dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės, tačiau jis susijęs ir su kitais svarbiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, inter alia  be kita ko , žalos atlyginimo ir kitų tiekėjų teisių gynybos priemonių santykiu, pasiūlymų vertinimu dėl neįprastai mažos kainos, dėl kurių išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiek patikslina, tiek pakeičia ligšiolinę kasacinio teismo praktiką.

Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje pasisako dėl: a  tiekėjų pažeistų teisių gynybos dvejetainio opciono kaina taikymo reikšmės ginčui dėl perkančiųjų užsidirbti pinigų travian deliktinės atsakomybės; b  tiekėjų teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimo tinkamumo; c  ginčo šalių grąžinimo  grįžimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį; d  tam tikrų neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektų; e  ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydžio.

Vartojimo paskola: kodėl verta rinktis?

Dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės ginčui dėl perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamas šalių ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės — buvusio jų nesutarimo, kurį apeliacinės instancijos teismas išsprendė m. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytu realios galimybės įvertinti instancijos teismo sprendimu perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas buvo pripažintas galutinai, kasacine tvarka byla nenagrinėta.

Šioje byloje dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės iš esmės sutariama, kad realios galimybės įvertinti nebereikia iš naujo įrodinėti realios galimybės įvertinti atsakovės veiksmų, nes jie kaip prejudicinis faktas  CPK straipsnio  2 punktas  nustatyti aptartame apeliacinės instancijos teismo  m.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, nepažeisdama įsiteisėjusio pirmiau nurodyto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo privalomumo ir res judicata  galutinis teismo sprendimas principų žr.

unikalių papildomų pajamų investicinės platformos vaizdo įrašas

Lietuvos teismų, įskaitant kasacinį teismą, praktikoje nagrinėjant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, kai nustatomas pirkėjo atitinkamų pareigų pažeidimas, esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, galimai siekiant kuo mažiau neigiamų padarinių, paprastai  dažniausiai  neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas, o perkančiajai organizacijai skiriama bauda arba sutrumpinamas sutarties terminas.

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kai kuriuos tokios jurisprudencijos aspektus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo iš esmės dėl to, kad, pirma, su Konkurso realios galimybės įvertinti sudaryta viešojo pirkimo sutartis, antra, apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino jos neteisėtumą, bet ją išsaugojo.

realios galimybės įvertinti

Dėl šių priežasčių ieškovė galutinai prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove, realios galimybės įvertinti žalos atlyginimas jai tapo paskutine priemone pažeistiems turtiniams interesams apginti. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kaip kriterijus nustatant ieškovų procesinį subjektiškumą inicijuoti teismo procesą prieš perkančiąją organizaciją, inter alia, apima jų interesą atkurti turtinę padėtį, kai prarandama galimybė patiems šį sandorį sudaryti žr.

Lietuvos BVP įvertinimas išlaidų metodu Teorija. Praktinė medžiagos analizė. Bendrasis vidaus produktas BVP yra visų baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, vertė, išreikšta faktinėmis kainomis. Šiame apibrėžime svarbus vaidmuo tenka sąvokai baigtinės prekės ir paslaugos.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties išsaugojimo, kaip išimtinės priemonės, ir kitų peržiūros procedūros instrumentų taikymas tam tikrais atvejais gali prisidėti prie perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės ginčų kilimo.

Dėl to perkančiosios organizacijos objektyviai gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis, įgyvendindamos pareigą pagal sutartį sumokėti kontrahentui už jos vykdymą ir pareigą pagal teismo sprendimą sumokėti neteisėtai pašalinto ar nepripažinto viešojo pirkimo laimėtojo realios galimybės įvertinti civilinės atsakomybės forma.

Be dvigubo mokėjimo grėsmės, netinkamas peržiūros realios galimybės įvertinti instrumentų taikymas gali lemti ir kitas nepageidaujamas situacijas, kai dėl viešojo intereso išsaugota sutartis vis tiek pasibaigia netinkamu jos įvykdymu ar nutraukimu.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas m. Konkurso laimėtojas neišsklaidė abejonių dėl įstatyme įtvirtintos ekonominės rizikos prezumpcijos, bet, kita vertus, leido toliau šį sandorį vykdyti.

Ginčo viešojo pirkimo sutartis turėjo būti vėliausiai įvykdyta iki m. Akivaizdu, kad pirmiau nurodytų grėsmių turėtų būti kaip įmanoma labiau vengiama, tai pirmiausia turi užtikrinti teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones ir spręsdami dėl neteisėtai sudarytos sutarties išsaugojimo ir kitų padarinių.

Išplėstinė teisėjų kolegija šiuo aspektu primena kasacinio teismo išaiškinimus, suformuluotus prieš alternatyvių sankcijų įtvirtinimą VPĮ  m. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus — tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto  prekės, paslaugos, darbų rezultato ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi — nė vienas iš jų a priori  iš anksto  neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų realios galimybės įvertinti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, realios galimybės įvertinti žmonių gerovei pagrindu  žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Pastarojoje nutartyje, kuria plačiai remiamasi praktikoje, kasacinis teismas nurodė, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a  ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se  savaime  nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; realios galimybės įvertinti  ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, realios galimybės įvertinti su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.

Šiame kontekste pažymėtina, kad VPĮ nuo m. VPĮ straipsnio 2 dalis. Taigi teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių  sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būtų išleidžiamos neracionaliai.

Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus.

Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realios galimybės įvertinti neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės.

Dėl tiekėjų teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimo tinkamumo Už operatyvų ir racionalų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą ir jų baigtį atsakingi ne tik teismai, bet ir pačios proceso šalys. Pažymėtina, kad teismų pareiga apginti viešąjį interesą, užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir, kaip nurodyta pirmiau, tinkamai suderinti peržiūros procedūros priemones tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ginčo šalys įgyvendina savo interesų gynybą.

Kasacinio teismo nurodyta, kad tiekėjai jiems VPĮ suteikta teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turi naudotis neperžengdami socialiai atsakingo ieškovo veiksmų ribų, nepažeisdami bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų; platus tiekėjo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį aiškinimas nepaneigia ieškovo procesinių pareigų elgtis sąžiningai, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei žr.

Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad socialiai atsakingo elgesio imperatyvas suponuoja realios galimybės įvertinti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas, kurių vykdymas subordinuotas viešojo intereso apsaugai pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pristatyta kasacinio teismo praktika, taip pat viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslas, t. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, aktualų aiškinant ir taikant atitinkamas VPĮ normas žr. Tarybos m.

2018-12-20, e3K-7-359-469/2018

Teisingumo Teismo m. Teisingumo Teismo  m. Valstybės narės turi ypač užtikrinti visapusę teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, pagarbą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose žr. Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinė procedūrinė teisės norma, pagal kurią tam, kad būtų galima pareikšti civilinį ieškinį, grindžiamą viešuosius pirkimus ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojančių normų pažeidimu, būtina, jog visų pirma būtų priimtas sprendimas, kuriuo galutinai pripažįstamas šis pažeidimas, neatima iš atitinkamo dalyvio teisės į veiksmingą teisinę gynybą  žr.

Žinoma, tiekėjas tokia peržiūros procedūra prieš perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procesą gali pasinaudoti, be to, tokie ieškovo veiksmai palengvina jo procesinę padėtį realios galimybės įvertinti sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti nuostolius žr.

Pirmiau nurodytos praktikos išimtimi laikytina kasacinio teismo m.

realios galimybės įvertinti Dėl šių priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, realios galimybės įvertinti kasacinio teismo praktika dėl ieškovų tiekėjų gynybos priemonių derinimo iš dalies nenuosekli. Tokio vertinimo nekeičia tai, kad pirmiau nurodytoje m.

Pastarojoje nutartyje realios galimybės įvertinti teismas šiuo klausimu konkrečių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių nesuformulavo  šiuo klausimu žr. Be to, iš  m. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas dar pasisakys dėl šalių grąžinimo grįžimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Neginčytina, kad VPĮ expressis verbis  aiškiais žodžiais, tiksliai neįtvirtintas tiekėjų teisių gynybos priemonių taikymo pirmumas, bet, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė nesuponuoja kliūčių jurisprudencijoje apibrėžti šių priemonių tarpusavio santykį.

realios galimybės įvertinti

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad būtinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą prieš pareiškiant jo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviams užtikrina didesnį stabilumą, kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumą sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimą. Kasacinis teismas pažymi, kad šios nutarties Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija turi teisę paneigti priežastinio ryšio egzistavimą  kai dėl jos veiksmų neteisėtumo nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, turinčio prejudicinę galią šalių ginčuiji, atsižvelgdama į perkančiųjų organizacijų galimybės persvarstyti pirkimo metu priimtus sprendimus išimtinį pobūdį, byloje dėl žalos atlyginimo, be kita ko, privalo įtikinamai ir patikimai įrodyti, jog ieškovo pasiūlymas buvo nepagrįstai įvertintas kaip tinkamas  žr.

Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos teisei, kiek tai susiję su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, neprieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį procese dėl perkančiosios organizacijos civilinės realios galimybės įvertinti ieškovui neleidžiama kelti naujų pagrindų, kurie nebuvo pateikti peržiūros institucijai sprendžiant dėl atsakovo sprendimų teisėtumo  žr.

Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių iš esmės nėra nesutarimo dėl to, kad apeliacinės instancijos teismo m.

Vartojimo paskolos paraiškos teikimo procesas:

Taigi šioje byloje atskirai nespręstina dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos — neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodytame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nebuvo konkrečiai pasisakyta dėl aplinkybių pagrindųsusijusių su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis, dėl jų pagal nagrinėjamo ginčo šalių ir teismų argumentus spręstina iš esmės šioje byloje.

pardavimo opciono priemoka

Dėl priežastinio ryšio Pagrindiniai priežastinio ryšio įrodinėjimo perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės procese teisės aiškinimai suformuluoti ne kartą nurodytoje kasacinio teismo m. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytas priežastinio ryšio įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių modelis ligšiolinėje kasacinio teismo praktikoje yra išsamiai pagrįstas, o nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai pritaikytas.

Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra nenuginčijamų faktų, jog, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, su ieškove būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis, tačiau ginčo šalys procese teikė išsamius argumentus, kurie, jų manymu, pagrindžia arba paneigia priežastinio ryšio egzistavimą, o teismai dėl jų pasisakė.

Kasacinio teismo šiame kontekste nurodyta, kad: Ieškovės ir atsakovės nesutarimas dėl priežastinio ryšio sąlygos iš esmės pagrįstas skirtingomis jų pozicijomis dėl ieškovės realios galimybės įvertinti atsakove sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jei perkančioji realios galimybės įvertinti procedūras, realios galimybės įvertinti tinkamai vykdžiusi pareigas, išplaukiančias iš VPĮ. Ginčo šalys ir teismai vertino viešojo pirkimo sutarties su ieškove sudarymo tikimybę, atsižvelgdami į galimybę grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį  pakartoti procedūras ir Konkurso laimėtojo teisę pakartotinai pagrįsti neįprastai mažą kainą, inter alia, tinkamai įvykdant viešojo pirkimo sutartį.

Dėl šių aspektų nagrinėjamoje byloje pasisako kasacinis teismas. Dėl priežastinio ryšio aspektų, susijusių su ginčo šalių grįžimu  grąžinimu į prieš pažeidimą buvusią padėtį Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir galimai patirtos žalos. Šią poziciją jie, inter alia, grindė argumentais, susijusiais su nagrinėjamam ginčui reikšmingo apeliacinės instancijos teismo m.

Vartojimo paskola

Išplėstinė teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, vertina juos kaip teisiškai nepagrįstus ir nukrypstančius nuo kasacinio teismo nuosekliai suformuotos jurisprudencijos, kurioje pasisakoma dėl ginčo šalių grąžinimo grįžimo į prieš realios galimybės įvertinti buvusią padėtį. Nors ši teismo praktika nuosekliai taikoma nuo — metų, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra poreikis tiksliau paaiškinti kai kuriuos jos aspektus. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors plačiau dėl to nepasisakė, savo procesinį sprendimą, inter alia, grindė pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr.

Dirbtinio intelekto metodai teisės taikymo srityje — galimybes varžo etiniai klausimai Dr. Murausko teigimu, šios galimybės numatyti teismo procesų baigtį dar nėra realios. Autoriaus archyvo nuotr.

Pažymėtina, kad, kaip konstatuota pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kasacinio teismo praktika šioje srityje nėra pakankamai aiški. Nurodytoje kasacinio teismo m.