Galimybė nustatyti sumą, Dažnai užduodami klausimai
Turinys
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procesinė priemonė. Šio instituto tikslas — išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, galimybė nustatyti sumą bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai CPK straipsnio 4 dalis.
CPK straipsnio 1 dalyje nustatytas specifinis, reikalaujantis vertinti vidaus teismų ir EŽTT jurisdikcijos santykį, proceso atnaujinimo pagrindas — kai EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir ar jos papildomiems protokolams, kurių galimybė nustatyti sumą yra Lietuvos Respublika.
Nagrinėjamos bylos ribos yra patikrinimas, ar EŽTT m. Naujų galimybė nustatyti sumą reikalavimų reiškimas kasacinės instancijos teisme yra negalimas, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimus nagrinėja neperžengdama pradinio ieškinio ribų. Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos santykio su valstybės vidaus teisės sistema; dėl nacionalinių teismų ir Galimybė nustatyti sumą jurisdikcijos santykio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija pavadinimas pakeistas Protokolu Nr.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas m. Šis tikslas yra visuotinis — siekti, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamos teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pripažįstamos ir kad jų būtų laikomasi ginant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines laisves.
Šiuo, t.
Apibrėždamas Konstitucijos ir Konvencijos santykį, Galimybė nustatyti sumą Teismas taip pat konstatavo, kad ratifikuota Konvencija taps valstybės teisės aktų sistemos dalimi; ratifikuodama Konvenciją Lietuva kartu prisiims įsipareigojimą garantuoti Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui; valstybės organai, vykdantys teisinę žmogaus teisių ir laisvių gynybą, turės tiesiogiai taikyti Konstitucijos normas, taip pat įgyvendinti Konstitucijai neprieštaraujančias Konvencijos nuostatas.
Konvencijos 17 straipsnyje skelbiama, kad jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama, kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokį nors veiksmą, kuriais siekiama panaikinti kokias nors šioje Konvencijoje įtvirtintas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta šioje Konvencijoje.
Kartu Konvencijoje nėra nuostatų, kurios sudarytų pagrindą kaip nors apriboti ar sumažinti pagrindines žmogaus teises, pripažintas ar galiojančias pagal valstybių vidaus įstatymus, konvencijas, taisykles ar papročius, dėl to, kad Konvencija tokių galimybė nustatyti sumą nepripažįsta ar jas pripažįsta mažesniu mastu.
| Dažnai užduodami klausimai
Konvencijos santykis galimybė nustatyti sumą vidaus teise apibūdinamas per minimalaus derinimo principą: valstybė negali siaurinti Konvencijoje garantuotų galimybė nustatyti sumą teisių apsaugos ribų, tačiau kartu nėra suvaržyta garantuoti žmogaus teises plačiau negu Konvencija.
Konvencijoje įtvirtintų tarptautinių žmogaus teisių gynimo galimybė nustatyti sumą tarp jų — ir kreipimosi į EŽTT poveikis yra subsidiarus valstybės vidaus teisės sistemos atžvilgiu. Pareiga užtikrinti Konvencijos nuostatų įgyvendinimą visų pirma tenka valstybių vidaus teisinei sistemai — pagal Konvencijos 13 straipsnį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone, kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas.
Tam, kad tarptautiniu mastu būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pasirašydamos Konvenciją ir jos protokolus, yra įsteigtas Europos Žmogaus Teisių Teismas Konvencijos 19 straipsnis. Į EŽTT kompetenciją taip pat patenka visų Konvencijos ir jos protokolų aiškinimo ir taikymo klausimai, iškylantys nagrinėjant tarpvalstybines bylas, individualias peticijas arba teikiant konsultacines išvadas Ministrų Komitetui Konvencijos 19, 32 straipsniai. Teisė kreiptis į šį teismą pateikiant individualią peticiją yra garantuota kiekvienam fiziniam asmeniui, nevyriausybinei organizacijai galimybė nustatyti sumą asmenų grupei, teigiantiems, kad jų teises ir laisves, įtvirtintas Konvencijoje, pažeidė viena iš Konvencijos valstybių narių Konvencijos 34 straipsnistačiau kartu Konvencijoje yra nustatytos individualios peticijos priimtinumo sąlygos, tarp jų reikalavimas, kad iki pateikiant peticiją Teismui turi būti panaudotos visos galimybė nustatyti sumą vidaus teisinės gynybos priemonės Konvencijos 35 straipsnio 1 dalis.
Konvencijos 41 straipsnyje įtvirtintas teisingo atlyginimo principas, pagal kurį, jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jeigu galimybė nustatyti sumą vidaus įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiai šaliai teisingą atlyginimą.
Subsidiarų Konvencijoje įtvirtinto žmogaus teisių gynimo mechanizmo pobūdį savo sprendimuose akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismas. Byloje S. Italy Application no. Į EŽTT kompetenciją nepatenka nacionalinių teismų priimtų sprendimų vertinimas jų atitikties valstybės vidaus įstatymams aspektu.
Nagrinėdamas individualų skundą EŽŽT sprendžia, ar valstybės narės valdžios galimybė nustatyti sumą pažeidė Konvencijoje garantuotas žmogaus teises ir ar valstybės vidaus teisinėmis priemonėmis, tarp jų — ir teismų sprendimais, yra apgintos Konvencijoje garantuotos asmens teisės.
Konvencijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisingo atlyginimo priemonė, kurią taiko EŽTT, reiškia pažeistų asmens teisių atkūrimą neviršijant Konvencijos garantijų ribų. EŽTT sprendimai valstybėms narėms yra privalomi ir turi būti vykdomi, sprendimų vykdymo priežiūrą vykdo Ministrų Komitetas Konvencijos 46 straipsnis. Europos Tarybos Ministrų Komitetas m.
Taigi, proceso atnaujinimas nacionaliniuose teismuose gali būti priemonė EŽTT konstatuoto asmens teisių, garantuotų Konvencijoje, pažeidimo pasekmėms pašalinti ir pasiekti restitutio in integrum neviršijant Konvencijoje įtvirtintų garantijų ribų. Minėta, kad EŽTT nevertina žmogaus teisių pažeidimo nacionalinės teisės požiūriu.
Klausimas, ar buvo pažeistos valstybės galimybė nustatyti sumą teisėje nustatytos žmogaus teisių garantijų ribos, yra nacionalinių teismų kompetencija. Restitutio in integrum asmens grąžinimas į padėtį, buvusią iki jo teisių pažeidimo yra visuotinis žmogaus teisių gynimo principas, būdingas tiek vidaus, tiek tarptautinei teisei. Šis principas lemia nacionalinių teismų pareigą siekti, kad pažeistos žmogaus teisės būtų apgintos kuo pilniau.
Nacionaliniai teismai negali kvestionuoti EŽTT sprendimo Konvencijos pažeidimo klausimu, tačiau kartu yra nevaržomi pritaikyti platesnes, negu pripažino būtinomis EŽTT, galimybė nustatyti sumą teisių gynimo priemones, jeigu jos yra įtvirtintos vidaus teisės sistemoje.
Taigi proceso atnaujinimas nacionaliniuose teismuose gali būti priemonė EŽTT konstatuoto asmens teisių, garantuotų Konvencijoje, pažeidimo pasekmėms pašalinti ir pasiekti restitutio in integrum dvejetainiai variantai bot video nacionalinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių garantijų ribų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka pagrindas gali būti konstatuotas tada, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, jog valstybės vidaus teismų priimti procesiniai sprendimai dėl asmens teisių ir laisvių gynimo pažeidžia Konvenciją ir tam, kad pažeistos teisės būtų atkurtos neviršijant Konvencijoje ar valstybės vidaus įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių garantijų ribų, reikalinga taikyti papildomas nacionalines teisių gynimo priemones.
Faktiniu savo skundo pagrindu ieškovas nurodė tai, kad, m. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, ieškovas skunde EŽTT teigė patyręs žalą dėl to, kad valstybė paėmė ir pardavė audinių kailiukus už mažesnę nei rinkos kainą, taip pat dėl to, kad ilgą laiką negalėjo naudotis savo nuosavybe ir negavo pelno, taip pat dėl to, kad negalėjo gauti tinkamos kompensacijos, o dėl užtrukusio civilinio proceso kompensacijos vertė sumažėjo EŽTT sprendimo 6- 31 punktai.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ypač į užsitęsusi procesą, EŽTT konstatavo, kad ieškovui teko neproporcingai didelė našta ir šiuo pagrindu pripažino Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimą, EŽTT taip pat pažymėjo, kad tai yra esminis ieškovo skundo klausimas, todėl laikė, jog nereikalinga nagrinėti kitus pareiškėjo skunde nurodytus nuosavybės teisės pažeidimo aspektus EŽTT sprendimo 39 straipsnis.
Taigi EŽTT ieškovo byloje laikėsi pozicijos, kad valstybės institucijų veiksmai ieškovui iškeltoje baudžiamojoje byloje paimant įtariamai kontrabandos būdu gabentas prekes ir jas realizuojant savaime nepažeidė Uždirbti bitcoin savaitę 1 protokolo 1 straipsnio, leidžiančio valstybėms narėms riboti asmens nuosavybės teisę, kai tai yra būtina visuomenės interesams, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir laikantis bendrųjų tarptautinės teisės principų.
Kartu Galimybė nustatyti sumą konstatavo, kad išteisinus pareiškėją neliko teisėto, atitinkančio Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje nustatytus kriterijus, nuosavybės paėmimo pagrindo, o valstybės institucijų, tarp jų ir ieškovo bylas nagrinėjusių teismų veiksmai delsiant kompensuoti galimybė nustatyti sumą daiktinių įrodymų vertę pripažinti pažeidžiančiais Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai galimybė nustatyti sumą pozicijos, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti už parduotus kailiukus gautų lėšų tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m.
Account Options
Šiuo aspektu yra pagrindas konstatuoti, kad byloje priimti teismų sprendimai pripažinti prieštaraujančiais Konvencijos 1 protokolo 1 straipsniui EŽTT m. EŽTT nusprendė, kad dėl konstatuoto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimo ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą ir, remdamasis Konvencijos 41 straipsniu, pritaikė teisingo atlyginimo priemonę — priteisė ieškovui bendrą 25 eurų žalos atlyginimo sumą.
Teismo sprendime nėra nuorodų į tai, kad pažeistai pareiškėjo nuosavybės teisei apginti yra reikalingos papildomos nacionalinės priemonės.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Konvencijoje garantuotos pareiškėjo teisės EŽTT sprendimu yra apgintos visiškai.
Sprendžiant, ar yra pasiektas restitutio in integrum tikslas nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuosavybės teisės apsaugos požiūriu, būtina įvertinti nagrinėjamoje byloje priimtus teismų sprendimus EŽTT sprendimo ir susijusiose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų kontekste. Minėta, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl aukcione realizuotų audinių kailiukų vertės atlyginimo buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m.
Savo teisėms ginti ieškovas pasirinko nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, ieškinio juridiniu pagrindu nurodydamas m. Civilinio kodekso straipsnį.
Vaikų turinys apribotas – KAS toliau - COOPA įstatymas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas m. Kartu kasacinis teismas pripažino, kad atsakovas — valstybė — turi teisę į išlaidų, būtinų turtui išlaikyti, atlyginimą, nes turėjo pagrindą pradėti tyrimą, kuriam užtikrinti reikėjo paimti iš ieškovo greitai gendančias prekes, ir yra sąžiningas skolininkas įgijėjas m. Pažymėtina, kad aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galimybė nustatyti sumą yra galimybė nustatyti sumą nagrinėjant kitą bylą tarp tų pačių dalyvaujančių asmenų, todėl turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamos bylos atžvilgiu.
Ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas pareiškė m. Ieškovas prašė priteisti palūkanas nuo visos aukcione gautos sumos Lt galimybė nustatyti sumą penkerius metus ieškinio senaties terminas — iš viso ,25 Lt. Toks valdymas tęsėsi ir įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, todėl po m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Ginčijamais teismų sprendimais pareiškėjui priteista ,60 Lt palūkanų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovo teisės į palūkanas atsiradimo momento ir šios teisės apimties, netinkamai aiškino ir taikė materialinį įstatymą, todėl skundžiami procesiniai sprendimai iš dalies keičiami.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtintą principą žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės; šis principas galioja tiek Konstitucijos, tiek Konvencijos kontekste.
Dažnai užduodami klausimai
Konvencija nesukuria naujų, atskirų nuo garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, žmogaus teisių, tačiau užtikrina jų minimalius standartus ir tarptautines jų gynimo priemones. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos galimybė nustatyti sumą santykis su nacionaline teise — tai, kad ji yra pripažįstama mūsų valstybės vidaus teisės aktų sistemos dalimi, lemia, kad Konvencijoje nustatyti tarptautiniai žmogaus teisių ir laisvių gynybos būdai ir valstybės viduje veikiantys žmogaus teisių gynybos būdai negali būti taikomi atskirtai vienas nuo kito.
Nacionaliniai teismai neturi kompetencijos aiškinti EŽTT sprendimo, todėl neišeinant už bylos ribų nėra galimybės nustatyti, kokią konkrečią sumą EŽTT priteisė ieškovui turtinei žalai atlyginti ir kokią — neturtinei.
Vadovaudamasi CK 1. Dėl to ankstesniais teismų sprendimais ieškovui iš valstybės priteista palūkanų suma didinama iki Lt. Iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija n u t a r i a : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m.
Ieškovui P. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
